Automobilių stiklų verslo specialistai mano, kad šalyje per metus parduodama apie 70.000 stiklų už 12–15 mln. Lt, tarp jų daugiausia – skirtų vidutiniškai 10 metų senumo automobiliams. Pigesnių priekinių stiklų ieškoti bei juos keisti geriau tik šiuo verslu užsiimančiose bendrovėse.

Lietuvoje automobilių stiklų poreikis keleri metai paeiliui lieka stabilus, teigia šio verslo specialistai. Be to, nepaisant kylančių naftos kainų, pastaruosius porą metų stiklų kainos nesikeičia.

Didžiausia yra priekinių stiklų paklausa, šoniniai sudaro apie 10% stiklų, o galinių reikia labai retai. Pastaraisiais metais labai padidėjo amerikietiškų automobilių stiklų paklausa, nes Lietuvą užplūdo remontuotini automobiliai iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje turime didelį automobilių stiklų gamintoją "Panevėžio stiklas" bei keletą stambių importuotojų, kurie atstovauja žinomiems gamintojams "Pilkington", "Guardian", "Splintex", "Soliver", "Sekurit Saint-Gobain" (jos produkcija dažniausiai atkeliauja iš Estijoje veikiančios gamyklos), "Nordglass" ir kt.

Neoficialiais duomenimis, rinkoje daugiausia perkami lenkiški "Nordglass" markės stiklai (apie 30%), didžiausias importuotojas – "Evelkas" (25–30% rinkos).

Nors stiklai teoriškai gali būti aktuali problema įvairaus amžiaus mašinoms, statistiškai daugiausia jų perkama apie 10 metų senumo automobiliams, be to, pastebima automobilių parko naujėjimo tendencija.
Pagrindiniai stiklų pardavėjų klientai – intensyviai važinėjantys asmenys, įmonių transportas. Brangiausi stiklai skirti autobusams, nes juos pagaminti sudėtinga. Priekinius stiklus sudaužo akmenys, mašinų pakelti kieti daiktai ar paukščiai, šoninius – dažniausiai vagys. Galiniai stiklai kartais susprogsta žiemą įjungus šildymą stiklo apledėjimui nutirpinti.


Pigiau

Net ir naujų automobilių savininkams ištikus bėdai priekinių stiklų pigiau ieškoti bei juos keisti tik šiuo verslu užsiimančiose bendrovėse, atstovaujančiose žinomiems gamintojams.
Joks žinomas lengvųjų automobilių gamintojas nesuteikia garantijų automobilio stiklams. Net jei stiklas bus prastai įdėtas gamykloje ir skils, atšoks, iškris ir pan., maža tikimybė, kad gamintojas tokią klaidą pripažins. Tačiau gamykliniai stiklų įdėjimo defektai – didelė retenybė, nes nekokybišką darbą dažniausiai aptinka gamyklos kokybės tikrintojai.

Visai kitas dalykas – važinėjimas garsiais lietuviškais žvyrkeliais. Čia prarasti priekinį stiklą – ne stebuklas.
Priekinio stiklo keitimas – netrumpa operacija. Ji susideda iš trijų dalykų. Pirmiausia reikia susirasti sudaužytojo atitikmenį.

Brangiausiai juos parduoda naujų automobilių pardavėjai, tiesioginiai gamintojų įgaliotiniai. Gerokai pigiau (o ir patyrimas geresnis) juos siūlo vien stiklų prekyba bei stiklo keitimu užsiimančios specializuotos bendrovės.
Antra keitimo operacijos dalis – pats keitimas. Ir vėl vaizdas tas pats – kainos už darbą didžiausios pas automobilių gamintojų atstovus ir tuos, kurie skelbiasi, kad keičia, o iš tikrųjų tylom darbą permeta subrangovui už tai iš kliento paimdami užmokestį (pavyzdžiui, "Kemi", imanti už tokią operaciją 200 Lt).
Būtina neužmiršti, kad į kainą už darbą neįeina papildomos medžiagos – klijai, juostelės ir pan. Pavyzdžiui, BMW 5 priekinis stiklas kainuoja 1.715 Lt (stiklas su lietaus sensorium, nes juos turi ir pigiausios versijos), bet dar reikia juostelės stiklui (24 Lt) ir klijų (233 Lt). Darbas (3,5 val.) įvertintas 446 Lt, tad viskas kainuoja 2.418 Lt.

Trečia stiklo keitimo operacijos dalis – laukimas, kol išdžius klijai. Šitai stiklų keitėjai traktuoja labai įvairiai – vieni klientą gali paleisti po 3–4 valandų (pavyzdžiui, "Tokvila", "Evelkas"), kiti – tik po paros ("Krasta Auto").